- pagarbė
- pagarbė sf. žr. pagarba: 1. Jei kam prigulėjo, mokėjo parodyti pagarbę Tat. Tikri dvasiški miłžinai ... su aukščiausiąja pagarbe minavojami A1884,349. 2. Didis kuningaikštis ieškojo pagarbės karėse A1884,111. Pagarbės sąnarys (garbės narys) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.